Apie politines pažiūras [Aš] [Valstybė]

Sveiki.

Kaistant ausims dėl pamiršto blog`o publikuoju savo seniau rašytą straipsnį. Nors jį rašiau remdamasis savo partijos pavyzdžiu, manau, kad tai taikytina bet kokiai politinei jėgai Lietuvoje.

Beje, nekantriam skaitytojui siūlau pasitikrinti, kokių jis politinių pažiūrų: http://www.politicalcompass.org/test

Neseniai teko dalyvauti įdomiame pokalbyje, kurio metu jokiai partijai nepriklausančius žmones stengtasi sudominti aktyvia politine veikla ir raginta stoti į LSDP. Pokalbio metu jiems buvo užduotas klausimas: „Kokia, Jūsų nuomone, nauda būti partijoje, dalyvauti politiniame Lietuvos gyvenime?“. Į atmintį įsirėžė vieno vaikino atsakymas: „Ne paslaptis, kad sėdint ten (vaikinas mosteli pirštu į viršų – Aut.) yra galimybė gerai prisivogti visam likusiam gyvenimui. Jei tik ten papulčiau, aš irgi taip daryčiau“. Turiu prisipažinti – labai nemaloniai nuteikė tokie žodžiai, tokia ydinga jauno žmogaus mąstysena. Esu idealistas ir nuoširdžiai tikiu, kad buvimas partijoje ir aktyvi politinė veikla visų pirma turėtų būti nukreipta į stiprios pilietinės visuomenės, žmonių gerovės kūrimą, valstybės pamatų stiprinimą, o tik po to – į partijos interesų tenkinimą ir asmeninės naudos siekį.

Šis nutikimas atnešė ir neabejotinos naudos. Ėmiau mąstyti apie naujų narių priėmimo į LSDP politiką. Mano galva, dabar partijos vykdomos kadrų politikos tikslai yra šie: 1) narių skaičiaus didinimas tikint, kad taip formuojamas lojalus elektoratas; 2) žmogiškieji resursai nesudėtingoms užduotims atlikti (švenčių, sąskrydžių organizavimas, rinkiminė agitacija, žygiavimas masiniuose renginiuose ar šventėse ir pan.); 3) partinių grupių, poskyrių ar skyrių kvotų į renkamus partijos organus didinimas (tiesioginė proporcija – kuo daugiau narių, tuo daugiau atstovų deleguojama į partijos valdymo organus). Pastaruoju metu pasigirsta kalbų apie kairiųjų jėgų konsolidaciją, tačiau nelabai tikiu tokiomis kalbomis – seniesiems partijos lyderiams nepalanki ir nereikalinga reali konkurencija, kuri, be kita ko, gali suskaldyti partiją į kelias dalis su stipriais, ambicingais lyderiais ir jų palaikymo komandomis. Tačiau tai jau atskira tema.

Iš mano paminėtų partijos kadrų politikos tikslų darytina išvada, kad svarbi ne kokybė, o kiekybė. Čia įžvelgiu didelę grėsmę, nes partija, sudaryta iš atsitiktinai surinktų žmonių, kurie yra vedami labai skirtingų interesų (vienas nori prisivogti, antras svajoja būti departamento direktoriumi, trečias yra pakviestas „ant durniaus“, ketvirtam linksma pabūti partijos šventėse, o penktasis galvoja apie Lietuvos pozicionavimą Rytų-Vakarų kryžkelėje ir t.t.), neturi bendro tikslo ar vizijos, nesugebės formuoti bendros, kryptingos ideologinės sistemos, o tuo labiau – ja vadovautis ir įgyvendinti.

Norėtųsi partiją matyti kaip kryptingai mąstančių, bendromis vertybėmis susietų, kitiems pavyzdžiu galinčių būti stiprių asmenybių sąjungą. Priklausymas partijai turėtų būti pagarbos vertas faktas. Tą galima pasiekti vykdant realią kandidatų atranką. Reformuojant partijos kadrų politiką siūlyčiau vadovautis keliais pamatiniais principais.

Politinės pažiūros. Imkim pavyzdžiu LSDP statutą. 1 jo punktas skelbia: „Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) yra politinė partija, jungianti socialdemokratinių pažiūrų Lietuvos Respublikos piliečius, siekiančius įgyvendinti Lietuvoje laisvę, demokratiją, socialinį teisingumą ir solidarumą“. Taigi pirmas uždavinys, priimant naują narį į šią partiją – įsitikinti, kad jis yra socialdemokratinių pažiūrų. Vienas iš galimų būdų tą padaryti – politinių pažiūrų testas. Internetas pilnas testų (pvz., http://www.politicalcompass.org/test), padedančių nustatyti žmogaus politines pažiūras. Tokiuose testuose pateikiami tam tikri teiginiai (pvz.: „Aš visada palaikau savo šalį nepaisant to, teisi ji, ar ne“, „Infliacijos kontrolė yra kur kas svarbiau, nei nedarbo lygio kontrolė“, „Dideles pajamas gaunantys asmenys yra per daug apmokestinti“ ir pan.), į kuriuos galimi keli atsakymai (dažniausiai penki – „labai sutinku“, „sutinku“, „nesvarbu/neturiu nuomonės“, „nesutinku“, „labai nesutinku“).

Gavus kandidato į partiją išspręstą testą taptų įmanoma susidaryti bendrą vaizdą apie asmens politines pažiūras. Būtų paradoksalu, jei testo atsakymai rėkte rėktų apie dešiniąsias asmens pažiūras, bet jis vis tiek būtų priimamas į socialdemokratų gretas. Nesakau, kad tokio asmens kandidatūra turėtų būti automatiškai atmetama. Tarkim, galėtų įvykti pokalbis su kandidatu apie jo vertybių sistemą ir tikslus, tačiau testo rezultatai – pirmas signalas apie kandidato ir partijos politinės ideologijos nesuderinamumą. Prieštaraujantys tokiai metodikai galėtų pasakyti, kad žmogus, ateinantis į partiją, nebūtinai turi išmanyti politines dogmas ir principines tiesas, tačiau, mano galva, ideologinių vertybių suvokimas turėtų būti intuityvus, o be to, prisijungimas prie vienos ar kitos politinės jėgos yra rimtas žingsnis gyvenime, kuris turi būti iš anksto apgalvotas, pasverti visi galimi variantai (o tuo pačiu – pasigilinta bent į pagrindines politinių jėgų vertybes, teiginius ir jų atitiktį su asmenine pozicija).

Psichologinis asmenybės testas. Pasaulyje egzistuoja daugybė psichologinių asmenybės nustatymo testų, kuriuos labai plačiai naudoja rimtos įmonės, įdarbindamos naujus žmones. Taikydama tokius testus kandidatams partija galėtų išvengti asmenų su nepageidaujamomis asmeninėmis savybėmis, tokiomis kaip konfliktiškumas, visuomeninių normų kvestionavimas, neatsakingumas, niekinantis požiūris į aplinkinius, egoistiškumas ir pan. Abejotina, ar asmenys, turintys aukščiau išvardintas savybes, galėtų įnešti kažką pozityvaus ir konstruktyvaus į partijos veiklą. Tuo pačiu būtų suformuoti psichologiniai partijos narių paveikslai, kurie galėtų būti pridedami prie asmens bylos.

Rekomendacijų sistema. LSDP statutas nurodo, kad asmuo, stojantis į LSDP, turi būti rekomenduotas dviejų narių, turinčių ne mažesnį kaip vienerių metų partinį stažą. Dabar rekomendacijos yra dalinamos gana lengvai, rekomenduodamas asmenį partijos narys neįgyja jokios atsakomybės. Gal derėtų tai susieti? Tarkim, jei per pirmus metus naujasis narys padaro nusižengimą partijos statutui, jo elgesio svarstyme turėtų dalyvauti ir jį rekomendavęs asmuo. Arba, jei naujai priimtas partijos narys nemoka nario mokesčio, atsiranda prievolė rekomendavusiam asmeniui (savotiškas laidavimas). Tokiu atveju būtų sukurta atsakomybės sistema.

Paminėjau tik keletą galimų atrankos tobulinimo krypčių. Neabejoju, kad galimų kelių yra daug. Tik turėdama sutariantį, darnų ir vieningą kolektyvą, sudarytą iš aktyvių, brandžių ir nesavanaudžių asmenybių, partija gali vykdyti kryptingą, ideologija ir tikromis kairiosiomis vertybėmis paremtą politiką, kurti Lietuvos žmonėms palankią gyvenamąją aplinką ir ekonominę gerovę, daryti tai ne tik žodžiais, bet realiais veiksmais.